Buluno ulusas (Bulunskiy Rayon)
Buluno ulusas – ulusas šiaurės Jakutijoje, Arktyje. Administracinis centras – Tiksis.
Teritorija išsidėsčiusi Laptevų jūros pakrantėje, ribojasi su Ust Janos, Verchojansko, Evenų-Bytantajaus, Žigansko, Olenioko, Anabaro ulusais. Ulusui pavaldžios Naujojo Sibiro salos. Teritorija yra Šiaurės Sibiro žemumoje, išraižytoje upių slėnių ir kalvagūbrių. Svarbiausios upės – Lena, Oleniokas, Omolojus, Chara Ulachas. Ulusui priklauso viena didžiausių pasaulyje, pelkėta Lenos delta. Šiaurėje būdinga tundra, kuri pietuose palaipsniui pereina į maumedžių retmiškius.
Teritorija išsidėsčiusi Laptevų jūros pakrantėje, ribojasi su Ust Janos, Verchojansko, Evenų-Bytantajaus, Žigansko, Olenioko, Anabaro ulusais. Ulusui pavaldžios Naujojo Sibiro salos. Teritorija yra Šiaurės Sibiro žemumoje, išraižytoje upių slėnių ir kalvagūbrių. Svarbiausios upės – Lena, Oleniokas, Omolojus, Chara Ulachas. Ulusui priklauso viena didžiausių pasaulyje, pelkėta Lenos delta. Šiaurėje būdinga tundra, kuri pietuose palaipsniui pereina į maumedžių retmiškius.
Žemėlapis - Buluno ulusas (Bulunskiy Rayon)
Žemėlapis
Šalis - Rusija
Rusijos vėliava |
Vakarinė šalies dalis, esanti Europos žemyne, yra daug tankiau apgyvendinta nei rytinė – maždaug 77 % populiacijos gyvena vakarų Rusijoje. Šalis apima apie aštuntadalį apgyvendintos žemės ploto ir turėdama 144 mln. gyventojų užima 9 vietą pagal gyventojų skaičių pasaulyje, ir yra viena iš rečiausiai apgyvendintų pasaulio šalių. Rusijos sostinė Maskva yra vienas didžiausių pasaulio miestų. Taip pat labai svarbus šalies miestas yra Sankt Peterburgas, kuris nuo 1712 m. iki 1918 m. buvo šalies sostinė. Kiti svarbūs šalies centrai ir milijoniniai miestai yra Novosibirskas Sibire, Jekaterinburgas Urale, Žemutinis Naugardas prie Volgos.
Valiuta / Kalba
ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
---|---|---|---|
RUB | Rusijos rublis (Russian ruble) | ₽ | 2 |
ISO | Kalba |
---|---|
KV | Komių kalba (Komi language) |
RU | Rusų kalba (Russian language) |
TT | Totorių kalba (Tatar language) |
CE | Čečėnų kalba (Chechen language) |
CV | Čiuvašų kalba (Chuvash language) |